Perrašymas rankomis
Tas pats užsakymas suvedinėjamas kelis kartus skirtingose vietose, nuo parduotuvės iki lentelės ir laiško klientui.
Nuasmeninta mažo maisto gamintojo atvejo analizė. Be pavadinimų ir be kainų, tik apie rinką, jos rankinio darbo problemą ir kaip tai galėtų veikti geriau.
Ši analizė paremta realiu pokalbiu su rinkos dalyviu. Visi duomenys nuasmeninti.
Nedideli maisto gamintojai ir ūkiai vis dažniau parduoda savo produkciją tiesiai vartotojui per savo internetinę parduotuvę. Produkcija šviežia ir gaminama pagal užsakymą, todėl darbas sukasi savaitės ciklu: pradžioje pagaminama, pagal surinktus užsakymus sudėliojama, o savaitės gale išvežiojama. Prie to prisideda sertifikavimo ir ekologinės gamybos ataskaitos, kurias reikia reguliariai teikti. Savininkas dažnai yra gamybos, o ne administravimo žmogus, todėl visas popierinis darbas gula ant kelių žmonių pečių.
Užsakymai ateina per internetinę parduotuvę, taip pat telefonu ir el. paštu. Kiekvienas jų rankiniu būdu perrašomas į atskirą lentelę ar formą, iš ten sudėliojamos užsakymų kortelės, kurios kopijuojamos ir siunčiamos klientui kartu su suma, kiek reikia sumokėti. Sąskaitų išrašymas ir apmokėjimų sekimas, kas sumokėjo, o kas ne, taip pat vyksta rankomis. Savaitės gale dar tenka rankiniu būdu suvesti, kiek ko pagaminta ir parduota.
Duomenų bazės praktiškai nėra: kiekvieną savaitę senos eilutės ištrinamos, o lentelė pradedama iš naujo. Todėl nelieka nei istorijos, nei pastovaus kliento numerio.
Tas pats užsakymas suvedinėjamas kelis kartus skirtingose vietose, nuo parduotuvės iki lentelės ir laiško klientui.
Kiekvieną savaitę lentelė perkuriama iš naujo, todėl nelieka nei istorijos, nei bendro vaizdo.
Pirkėjai neturi pastovaus identifikatoriaus, todėl sunku atsekti, kas ir kada ką užsisakė.
Sąskaitų išrašymas, siuntimas ir apmokėjimų sekimas suryja daug laiko ir palieka vietos klaidoms.
Kainos ir savikaina niekur nesuvestos, todėl sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų uždirbama iš kiekvienos prekės.
Ką pagamino, ką atsivežė ir ką pardavė, tenka susivesti ranka, o šviežiam produktui atsekamumas ypač svarbus.
Įsivaizduokite sistemą, kurioje užsakymas atkeliauja pats, o viskas aplink jį susijungia be rankinio perrašymo.
Iš parduotuvės jis iškart patenka į vieną darbo vietą, be pakartotinio suvedimo į lenteles ar formas.
Klientas, produktas, partija ir kaina sujungti vienoje vietoje, su išliekančia istorija.
Sąskaitos, mokėjimų priminimai ir reikiamos ataskaitos susidaro automatiškai, be rankinio darbo.
Rezultatas: mažiau rankinio darbo, mažiau klaidų ir aiškus vaizdas, kiek iš tikrųjų uždirbama.
Užsakymas suvedamas vieną kartą, o ne perrašomas per kelias sistemas kiekvieną savaitę.
Klientų ir užsakymų istorija išlieka, todėl nebereikia kas savaitę pradėti nuo nulio.
Kainos ir savikaina vienoje vietoje parodo, kiek uždirbama iš kiekvienos prekės.
Partijų apskaita ir automatinės ataskaitos palengvina ir kasdienį darbą, ir sertifikavimą.
Tas pats užsakymas ranka perrašomas per kelias nesusietas sistemas, nors prekių pozicijų yra tik nuo keturiasdešimt penkių iki penkiasdešimties.
Nuo trisdešimties iki penkiasdešimties procentų užsakymų dar keičiasi po pateikimo. Problema yra ne pats įvedimas, o tai, kad kiekvienas pakeitimas kartojamas visose sistemose iš naujo.
Užsakymas atkeliauja iš parduotuvės pats, klientai, kainos ir savikainos turi pastovius įrašus, o sąskaitos bei ataskaitos susidaro automatiškai.
Duomenys nebedingsta kas savaitę, matomas tikras pelningumas ir atsiranda partijų atsekamumas, kurio reikalauja maisto sektorius.
Santrauką galite nusiųsti kolegai arba išsisaugoti kaip PDF.
Jei ir jums tas pats užsakymas keliauja per kelias sistemas, pasikalbėkime. Kartu pažiūrėsime, kaip tai galėtų veikti jūsų įmonėje.